Šį kartą apie Žinių radiją, šiaip jau įdomų ir gerą. Betgi dar įdomiau rasti priekabių.
Aurimas Perednis yra bene geriausias etatinis Žinių radijo laidų vedėjas (Musnickas truputį per daug pats kalba ir užduoda per ilgus klausimus). Perednis gal ir tolerantiškiausias elektroninės žiniasklaidos žurnalistas – Jakilaičio priešingybė. Kai pasitaiko itin kvailų į radiją skambinančių klausytojų komentarų, kartais pagalvoju, ar nekyla jam pagunda pasidaryti žurnalistinį charakiri tariant: „Na jau tokią nesąmonę čia supaistėt, idiotas kaip reta.“
O šiaip, manau, daro vieną esminę klaidą: nelaukdamas klausytojo pastabų, užduoda jam konkretų klausimą. Pats yra aiškinęs, kad nori dialogo su klausytojais. Bet paskambinęs žmogus jau būna nusprendęs, ką nori pasakyti, ir klausimas jį gali išmušti iš vėžių. O kai jis jau pasako, ką norėjo, tada galima būtų papildomai paklausti.
*
Iš tų, kurie skambina į radiją, dabar jau trečius metus nuolat girdžiu: „Kiek anksčiau kainavo litais, viskas dabar tiek kainuoja eurais.“ Beje, tą ir gyvenime esu girdėjęs iš vieno kito žmogaus, kuris šiaip jau lyg ir nėra idiotas.
Kadangi dažniausiai taip kalba į radiją skambinantys pensininkai (o juk pensijos tikrai mažos ir iš jų sunku pragyventi), tai reiškia, kad jų finansinės galimybės staiga smuko trigubai (2015 metų pradžioje lyginant su 2014 metų pabaiga). Išeitų, kad dabar tegali nusipirkti tris kartus mažiau maisto negu anksčiau. Vadinasi, juos yra ištikęs realus badas ir visiška katastrofa. Tai tie, kurie skambina į radiją ir sako, kad „kiek anksčiau kainavo litais, viskas dabar tiek kainuoja eurais“, – užuot ką nors išvedžioję ir pamokslavę, turėtų nuoširdžiai sakyti: Aš mirštu iš bado, padėkit man.
*
Yra dažnai kartojama Žinių radijo užsklanda: ten paleidžia tokią muzikėlę tirli tirli tirli, ir paskui ožio balsas sumekena: radijėėė.